Informacijos duomenų laikmenos. Kiekvienas įrenginys turi saugomų duomenų ar programinę įrangą be kurių tokie įrenginiai būtų beverčiai. Įrenginys turi integruotą ar atsirai įmontuojamą duomenims skirtą laikmeną, kad būtų galima laikyti nuotraukos, peržiūrėti video failus, interneto naršymui sirtą programinę įrangą, kompiuteriniam darbui skirtas programas, diegiamus žaidumus, interneto pokalbiui skirtas programas ir kt.
Kietasis diskas (HDD) – Daugiausiai naudojamas įrenginys mūsų saugomai informacijai laikyti ir žinoma dagiausiai gendantys.
Elektroninis diskas (SSD) – Saugiausia laikmena laikyti mūsų duomenys ir neturi jokių judančių vidinių komponentų. Retokai gendantys. 
Duomenų atstatymas iš kietojo disko (išorinio, vidinio). Dažniausiai pažeistas kietasis diskas retai būna sutaisomas, nes turi vidinių judančių komponentų kuriuos keisti negalima dėl sandarumo ir magnetinių plokštelių. Ardomas standusis diskas tik tuo atveju jeigu reikia ištraukti duomenys ir tokiam duomenų atstatymui būtina speciali įrangą.
Kietojo disko nebemato kompiuteris. Šiam atvejui gedimas gali būti programinis arba dažniau pasitaikantis techninės dalies gedimai. Programinį disko gedimą galima sutaisyti specialiomis programomis suformatuoant satndujį diską, jeigu jame nebuvo saugomų duomenų. Jeigu duomenų buvo, tai prieš atstatant diską reikia atstatyti napasiekiamus duomenys. Atstatomi programiniu būdu.
Techninis disko pažeidimas gali būti lituojamas arba ardomas įrenginys duomenims ištraukti. Lituojamas disko kontroleris, kad vėl galima būtų naudotis standžiuoju disku ir pasiekti saugomus duomenys. Jeigu gedimas nėra susijęs su išorine disko elektroniką, tada teks ardyti įrenginį ir atstatynėti duomeys laboratorijoje.
Kietasis diskas klaksi, čirškia (kartais cypia). Toks gedimas praktiškai visada reikalauja duomenų atstatymo. Yra ardomas ir išimamos duomenų plokštelės iš kietojo disko. Tai atliekama laboratorijoje. Jokiu būdu negalima tai daryti namų sąlygomis ar duoti tai atlikti nepatyrusiems meistrams. Duomenų atstatymas privalomas iš pirmojo karto, nes antru ar trečiu bandymu Jūs prarasite dalį svarbių duomenų.
Kietasis diskas lėtai veikia. Pagrindinė priežastis atsiradę blogi sektoriai diske. Šiuo atveju geriausia yra klonuoti duomenys į naują kietąjį diską kol tokių sugadintų sektorių neatsirado dar daugiau, nes kuo ilgiau delsiame tuo didėja tikimybė atstatyti mažiau nepažeistų failų. Jeigu turime nedidelį kiekį tokių sugadintų sektorių, tai juos galima sugeneruoti ir toliau naudotis kietuoju disku, bet tai yra laikina ir nepatikima.
Duomenų atstatymas iš SSD disko (išorinio, vidinio). Šių įrenginių gedimai labai panašūs į “USB Flash” laikmenų pažeidimus, bet SSD žinoma patikimesni ir saugesni. SSD elektroninės dalies gedimai praktiškai visada suremontuojami ir toliau sėkmingai naudojami. Turi tik vieną rimtą problemą, kuris pasitaiko ypač retai, tai numiręs duomenų čipas ir tokiu atveju duomenys gali būti visiškai prarasti.
Neveikia SSD diskas. Tiesiog perlituojama elektroninė dalis kuri atsako už įtampos pralaidumą. Tokiu atveju įrenginys vėl funkcionuoja. Esami viduje duomenys niekur nedingsta.
Praktiškai visi elektroninės dalies gedimai yra puikiai remontuojami lituojant ir neturi tokių sudėtingų ir specifinių gedimų kaip HDD diskai.
Nemato SSD disko kompiuteris. Taip nutinka jeigu SSD įrenginys buvo perkeltas į kitą kompiuterį arba perrašyta kompiuterio Operacinė sistema į senesnę versiją. Šiais atvejais nebandykite eksperimentuoti su papildomai parsisiųsta programinė įranga kuri skirta atblokavimui, disko suaktyvinimui, firmware atnaujinimui ar panašiai koreguojančių SSD sistemos diską ,nes galite netekti visų laikytų duomenų diske. Norint ištraukti iš tokio disko duomenys reikalinas nevienas žingsnis kol bus prieinami arba atstatomi Jūsų duomenys, todėl patikėkite tai profesionalams. Paprastai duomenys peržiūrėti perkelti galima su “Live CD” kuriame būna nesudėtingi perkėlimo įrankiai.